iššerti

1 iššérti, ìššeria, iššė́rė tr. 1. N, Rtr, Š šeriant išlaikyti, užtekti pašaro: Par žiemą visų kiaulių neiššérsma – nebūs kuo Vkš. Šįmet labai plika, nėr žolės – kaip aš iššérsu karvę, veršuką? Vg. Vienõs [karvės] sunku iššért Žrm. Reikia dūmot, kad iššertái karvę kuom Rod. Ant šėrybos iššė́riau karves J. Iš pievų savo daugiaus šieno negauname, kaip tiktai iššertie dvejetą arklių Rp. Ka norėdavom daugiau gyvolių iššérti, tai eidavom į dvarą dienas Skdv. Telėdnyku (pieva prie namų) dvi karves iššérdavau Klt. Po trejetui arklių iššérdavom OG370. Tuo kalneliu tris arklius iššėrė Krsn. | refl. tr., intr.: Bet pašertės ne per daugiausia turim, tai nežinom, ar išsišérsim Lp. Šiap tep išsìšeriam Pls. Gerai pragyvenu, penkioleka rublių gaunu, ožką išsìšeru Lpl. Vargu nevargu išsišérsme vieną karvelę Dglš. Kitas žmogus išsišera po penkias šešias karves Krž. Nor nedaug pašaro turėjau, bet dėlto išsišė́rė gyvuliai peržiem Alv. Dvi karvės ganomos, išsìšeramos Krš. 2. šeriant išbaigti, suvartoti pašarą: Argi jau visą jovalą iššė́rei? Užv. Pašaras buvo iššertas, važiavo tuščiais ratais Šts. Pavasarį, iššėrus šieną, šalinėj vieni trūkšliai beliekti Lp. 3. K, KŽ, Gs šeriant pralaikyti kiek laiko: Arklius lig gegužio mėnesio iššė́rė stalde Grd. Ką per žiemą išpenėti, išmaitinti, iššérti KI136. Iššė́rei žiemą ir pavasarį išleidei Btrm. 4. Pvn išbūti šėriko darbą dirbant: Tris metus iššė́riau arklius Erž. Aš dvylika metų iššė́riau to[je] kūtė[je] kiaules Jnšk. Žinau aš milžėjas (jų būdą): penkioleka metų iššė́riau karves Krš. 5. išauginti (ppr. arklį): O kaip iššérsi bėrą žirgelį, uždėk tymo balnelį (d.) Šd. Tėvelis iššė́rė du šimtu žirgelių JD551; LTR(Al). | refl. tr.: Kad mes augom pas tetušį trys balti broleliai, išsišėrėm trys broleliai tris bėrus žirgelius LMD(NmŽ). Išsišerčiau sau žirgelį, kad ir mažą, ale gražų LLDII91. Ir išsišėriau bėrą žirgytį grynomis aviželėms N335. 6. NdŽ šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti (gyvulį): Kad iššértas arklys – kaulo nematyti DŽ¹. Galvijai vos vidutiniai t'iššerti, ale prekia už juos įmanytinai aukšta LC1881,19. | refl. NdŽ: Paršeliai nuo miežinių miltų tik išsišė́rė! Klt. Ka išsišė́rė [kiaulės], ka blizga! Lnkv. Ažumuštos [gyvatės] kiaulėm, galvijam gerai greičiau išsìšeria Skdt. ║ nušerti, nupenėti pjauti mėsai: Vienus [paršus] ìššera, kitus atveža Krš. Neiššérdavo lig lašinių, ka jie stori būtų Šd. 7. išmaitinti, pamaitinti: Greitai žemė žmonių nebiššérs Krš. Tiek žmonių! Kap toj žemelė ìššeria! Drsk. Tokią didelę šeimyną mun vienam reikėjo iššérti Vkš. Juk mes, o ne kas kitas, ir miesto darbininką, ir pačią valdžią iššeriam V.Bub. Susiprašė didelį pulką, kaži ar iššer̃s Dkš. | refl.: Išsìšeram i patys, i senus ìššeram Krš. ║ kurį laiką maitinti: Visą vasarą anus iššė́riau Krš. Metus iššė́rė [berną], i pabėgo Rdn. A mėnesį jau čia aną iššė́rė – tą jau skindeldriskį Lk. 8. maitinant padaryti didelį, tuklų: Pilvą iššérsi nedirbdamas KlK11,86(Pj). | refl.: Išsišė́rę tie ponai Vn. Išsišė́ręs, tik ne pilvotas NdŽ. 9. refl. prk. prasigyventi: Tas gaspadorius kad ką gi – išsišė́rė Grž. 10. išperti, išmušti: Ar rankų neturite, ar įnagio gailitės?.. Iššerkit Žem. \ šerti; antšerti; apšerti; atšerti; dašerti; įšerti; iššerti; nušerti; pašerti; peršerti; piešerti; prašerti; prišerti; sušerti; užšerti